Visi vaikai gimsta nekalti ir geri, nepakartojami ir ypatingi. Į šį pasaulį jie atsineša ir savo likimą. Iš obuolio sėklos išauga obelis. Tėvų pagrindinis vaidmuo yra pastebėti, gerbti ir puoselėti natūralų, nepakartojamą savo vaiko augimą. Nepadedami tėvų vaikai negali suaugti ir išsiugdyti visų savo sugebėjimų.
Penki svarbūs pozityvaus auklėjimo principai padeda vaikams savyje atrasti jėgų pakelti gyvenimo sunkumus ir išsiugdyti sugebėjimus:

1.      Gali būti kitoks nei visi.
Vaikai mokosi nevienodai. Svarbu tai suprasti ir nelyginti vaikus vieną su kitu. Galima išskirti tris vaikų mokymąsi rūšis: bėgikai, ėjikai ir šokliai. Bėgikai išmoksta labai greitai. Ėjikai mokosi ramiai, galima aiškiai matyti jų daroma pažangą. Šokliai yra lyg vėlai pražystantys augalai. Mokymasis jiems užima daugiau laiko.

Vaikai skiriasi pagal temperamento tipus:

• Jautrusis. Jautrų vaiką reikia suprasti ir išklausyti. Tada jie būna kurį laiką linksmesni ir džiugesni. Jautriems vaikams būna sunku susidraugauti, aplinka turi būti saugi ir harmoninga.
• Aktyvusis. Aktyviems vaikams labai reikalinga veiklos struktūra. Tai stiprios valios, mėgstantys rizikuoti ir norintys būti dėmesio centre vaikai. Jiems labai reikalinga priežiūra, taisyklės, vadovai ir veiksmai. Jiems tinka sportas ir komandiniai žaidimai.
• Reaktyvusis. Tokiems vaikams reikia veiklos įvairovės. Tai sumanūs, linksmi vaikai, kuriems reikia kuo įvairesnių laisvalaikio užsiėmimų (muziejai, stovyklos, knygos, plaukimas).
• Imlusis. Imliems vaikams reikia kasdienybės pastovumo, kad jaustųsi saugūs, galintys rizikuoti imdamiesi naujovių. Tai gero elgesio ir paslaugūs vaikai. Jiems patinka kasdienybė, jie nemėgsta pasikeitimų.

Taip pat labai svarbu išmokti reikšti meilė vaikams pagal lytį. Pavyzdžiui, mergaitėmis dažniausiai reikia labiau rūpintis, stengtis jas suprasti ir gerbti, nes tik tuomet jos mokės pasitikėti. Tuo tarpu berniukams reikia rodyti daugiau pasitikėjimo, pripažinimo ir įvertinimo. Nes pernelyg didelis rūpestis verčia berniuką manyti, jog juo nepasitikima, o mergaitė pernelyg didelį pasitikėjimą gali suprasti kaip nepakankamą rūpinimąsi ja.

2.      Gali klysti.
Visi vaikai klysta. Klysti natūralu, normalu ir tikėtina. Į šį pasaulį vaikai ateina mokėdami mylėti savo tėvus, bet savęs mylėti ir sau atleisti jie nesugeba. Mylėti save jie išmoksta matydami, kaip su jais elgiasi ir kaip į jų klaidas reaguoja tėvai. Už klaidas negėdijami ir nebaudžiami vaikai išsiugdo svarbiausius dalykus – gebėjimą mylėti save ir susitaikyti su savo trūkumais. Gėdijimas ir bausmės neleidžia vaikams pamilti savęs ir sau atleisti.

3.      Gali rodyti neigiamas emocijas.
Neigiamos emocijos – pyktis, liūdesys, baimė, gailestis, susierzinimas, nusivylimas, nerimas, varžymasis, nuoskauda, nesaugumas, gėda – yra ne tik natūralus ir normalus dalykas, bet ir svarbi asmenybės augimo dalis.
Svarbu išmokyti, kada, kur ir kokiu būdu išreikšti emocijas. Svarbiausias mokymosi valdyti neigiamas emocijas elementas yra jų pripažinimas. Išmokę jas reikšti, jausti ir išlieti, vaikai ima suvokti savo jausmus, save kaip individą (ugdo stiprią asmenybę), pamažu pradeda skleistis jų kūrybingumas, intuicija, meilė, kryptingumas, pasitikėjimas savimi, džiaugsmas, sąžinė ir sugebėjimas pasitaisyti suklydus.

Kaip padėti vaikams išmokti valdyti jausmus:

• Sudaryti vaikams galimybę pabūti vieniems, kad šie galėtų pajusti ir visiškai išlieti neigiamas emocijas.
• Nesumenkinti jų netekties jausmą. Pripažinti, kad jeigu jie nusiminę, tai žiūrint jų akimis, tam yra rimta priežastis.
• Nepataikauti vaikui, bet leisti išlieti pyktį nebijant būti nubaustam arba tėvų nemylimam.
• Rūpestingai ir supratingai parodyti vaikams, jog atjaučiate. Atjauta į paviršių ištraukia neigiamas vaikų emocijas ir jas išgydo, ji parodo jūsų jausmų tikrumą.
• Neskubėti vaiką nuraminti ir siūlyti sprendimą, nes jis taps nuo jūsų sprendimų priklausomas ir neišmoks įveikti gyvenimo sunkumų.
• Kai vaikas nusiminęs, nereikia stengtis jį pralinksminti. Padarykite penkių sekundžių pauzę ir paprasčiausiai pajuskite tai, ką, jūsų manymu, jaučia vaikas. (pvz., vietoj patarimo „Nesijaudink“ palaukę penkias sekundes pasakykite: „Tau sudėtinga. Žinau, kad jaudiniesi“).
• Jeigu vaikas priešinasi Jūsų užuojautai, tai reiškia, kad jam reikia, kad jį išklausytumėte.
• Nemanipuliuokite savo jausmais (pvz., „nelipk į medį, nes man baisu”). Vaikai niekuomet neturi jaustis atsakingi už Jūsų jausmus.

4.      Gali daug norėti.
Jūsų vaiko norai, nors jie jums ir nėra priimtini, ugdo sugebėjimą turėti tikslą, svajonę, mėgautis vidine ir išorine sėkme. Jos pagrindas yra leidimas daug norėti. Jo neturėdamas vaikai liausis svajoję, o be jos neįstengs pasiekti nieko nauja.
Tačiau labai svarbu mokyti vaiką prašyti, o ne primygtinai siūlyti savas idėjas. Derėkitės, ieškokite kompromiso, nustatykite tinkamas ribas, nes tik mokydamiesi norėti ir paisyti tėvų norų, vaikai išmoksta gerbti, bendrauti, padėti kitiems, nusileisti ir derėtis.

5.      Gali prieštarauti, bet nepamiršk, kad tėtis ir mama yra šeimininkai.
Tėvus nuo vaikų skiria kartų linija. Tėvai yra virš kartų linijos, o vaikai – žemiau jos. Būdami vir kartos linijos, prisiimame atsakomybę ir kontroliuojame, o būdami žemiau, esame priklausomi ir kontroliuojami tėvų.
Ramūs, susikaupę, mylintis, supratingi, pagarbūs, atjaučiantys ir paslaugūs tėvai yra virš kartos linijos. Kadangi vaikai priklauso nuo tėvų kontrolės, tai jie yra žemiau linijos. Būdami žemiau linijos, vaikai lieka vaikais. Kai tėvai virš linijos, vaikai gali naudotis jų rezervais ir sąmoningumu.

Kai tėvai yra virš linijos, vaikai gali išsiugdyti visus būtinus suaugusio žmogaus sugebėjimus. Pagarba žmonėmis, paslaugumas, atlaidumas, sugebėjimas prisitaikyti, bendrauti, mylėti, atkaklumas, mokėjimas prisitaikyti vaikams yra įgimtas, tačiau reikia, kad jiems vadovautų šiuos sugebėjimus turintis žmogus. Kai tėvai yra virš linijos, jų sąmoningumas savaime tampa ugdymo šaltiniu.

Jeigu tėvai tarpusavyje, savo aplinkoje arba vaikų atžvilgiu elgiasi neatsakingai, vaikai negali pasikliauti jų parama. Nesivaldydami ir elgdamiesi kaip vaikai, tėvai nusmunka žemiau kartų linijos. Tuomet vaikai pakyla virš jos ir tampa atsakingesni.

Jeigu tėtis arba mama nesivaldo, paliktas sau vaikas staiga „persijungia“ į išlikimo režimą. Šitaip jis verčiamas pernelyg greitai suaugti. Jis turi tapti pats sau tėvu arba motina. Pernelyg greitai suaugdami vaikai slopina tai, kas jie yra iš tikrųjų, sutrinka jų vystymasis.

Kad vaikai visiškai išsivystytų, reikia, kas aštuoniolika metų jie būtų žemiau kartų linijos ir jaustų tėvų kontrolę. Jie turi žinoti, kad gali tėvais pasikliauti, kad tėvai jiems, o ne jie tėvams padeda.

 
Parengė socialinė pedagogė Viktorija L. pagal John Gray. Vaikai kilę iš dangaus, pozityvūs vaikų auklėjimo metodai, 2014