Elgesio taisyklių ir ribų nustatymas

Elgesio taisyklių ir ribų nustatymas

Ribų nustatymas neturi nieko bendra su draudimais ir bausmėmis. Ribos ne viešpatauja – jos nukreipia, veda, padeda ir skatina. O draudimai ir bausmės, priešingai, palaužia valią ir rodo galią.“

Visi suaugusieji pripažįsta, kad augantiems ir bręstantiems vaikams reikia taisyklių ir ribų. Didelę reikšmę turi tai, kokiu būdu šios taisyklės ir ribos sukuriamos ir įtvirtinamos. Jeigu mes sukuriame vaikams taisykles, kurių patys nesilaikome, arba tikimės, kad vaikai patys suvoks, kaip jie turi elgtis, ir bausime juos už klaidas, vaikai bus sutrikę ir sunerimę. Jeigu norime priversti vaikus elgtis tam tikru būdu, vaikai priešinsis. Jeigu mes skaudinsime vaikus, kai jie padarys klaidų, jie bijos bandyti kažką naujo. Kaip ir mes, vaikai geriausiai išmoksta tada, kai jie gauna reikiamą informaciją, kai jiems padedama atrasti konstruktyvius būdus, kaip patenkinti savo poreikius, ir kai jie supranta priežastis, dėl kurių egzistuoja tam tikros taisyklės ir nurodymai. Tai ir yra elgesio ribų nustatymas.

Elgesio ribų nustatymas – tai informacija ir aiškus, pagarbus bendravimas (komunikacija), tai jokiu būdu nėra prievarta, kontrolė ar bausmė. Elgesio ribų nustatymas suteikia vaikams priemonių, kurios padeda jiems sėkmingai veikti net tada, kai Jūsų nėra šalia.

Kaip tėvai gali nustatyti vaikams elgesio ribas? Tą jie daro:

·         Rodydami tinkamą pavyzdį ir nukreipdami vaiką. Kuomet patys tėvai nepaklūsta elgesio standartams ir taisyklėms, neverta tikėtis, kad ir vaikas elgsis kitaip. Norint pasiekti teigiamą rezultatą, labai svarbu kurti ir išlaikyti artimą ryšį su vaikais. Tik tuo atveju, jeigu vaikai jaus, kad gali visiškai pasitikėti savo tėvais, jie pasitikės ir tėvų taisyklėmis.

·         Paaiškindami vaikams priežastis, dėl kurių reikia taisyklių. Pavyzdžiui, vaikui gali būti visiškai neaišku, kodėl gi vakarais reikėtų susitvarkyti žaislus. Tokiu atveju galima paaiškinti, kad jeigu žaislai bus sumesti į krūvą ir mėtysis bet kur, ant jų gali kas nors užlipti ir juos sulaužyti, sutvarkytus žaislus bus galima lengvai rasti, kai jų skubiai prireiks, žaislai turi savo lentynėles ar dėžutes ir norėtų ten laukti vaiko, kol jis miegos ar žais su kitais žaislais.

·         Įtraukdami savo vaikus į taisyklių kūrimą. Vaikai tampa tarsi taisyklių bendraautoriais, o tai padeda jiems jų laikytis. Tokiu būdu vaikai nebemano, kad taisyklės jiems yra primestos tėvų.

·         Mokydami ir paaiškindami, kokią įtaką vaikų poelgiai turi kitiems žmonėms. Kai žmonės supranta taisyklių paskirtį, pvz.: tam, kad niekas nebūtų sužeistas, jie žymiai lengviau paklūsta. Todėl paaiškinkite kodėl vaikas turi paklusti. Vietoj to, kad ilgai aiškinti vaikui, pasakykite glaustai ir aiškiai "Nekandžiok žmonių. Jiems skauda"; "Kai tu atimi žaislus iš kitų vaikų, jiems liūdna, nes ir jie nori žaisti su žaislais".

·         Būdami nuoseklūs. Pagrindinė taisyklė nustatant ribas yra išvengti besikeičiančių taisyklių. Nepastovi dienotvarkė (pvz., Vieną naktį į lovą 8val., o kitą naktį 8:30val.) gali sukelti pasipriešinimą ir niekaip nebepriversite vaiko paklusti. 

·         Kontroliuodami savo pyktį ir vengdami grasinimų. Mokslininkai ištyrė, kad kai tėvai supykę, jie griežčiau ir žiauriau baudžia vaikus. Kartais reikia giliai įkvėpti ir nusiraminti, o ne pratrūkti ir išsilieti ant vaiko. Auklėjimo tikslas yra išmokyti vaiką tinkamai elgtis. Jums nepavyks to padaryti, jei būsite per daug jausmingi. Vietoj to, kad užsipultumėte vaiką kupini pykčio, "Kas tau yra?" geriau palaukite minutėlę, nurimkite ir susirūpinusiai paklauskite "Kas atsitiko?".

Dar keletas patarimų:

·         Vaikas geriau Jūsų klausys, jeigu Jūs būsite šalia vaiko, o Jūsų ir vaiko akys bus viename lygyje. Šaukimas iš kitos kambario pusės ar iš kito kambario retai padeda.

·         Paliepimus vaikui duokite kaip galima konkretesnius ir specifiškesnius. Geriau sakyti ,,Surink nuo grindų popierius ir išmesk juos į šiukšlių kibirą ",o ne ,,susitvarkyk savo kambarį ".

·         Kuo garsiau Jūs šauksite, tuo mažiau pasieksite. Šaukimas ir rėkimas tik parodys vaikui, kad Jūs nekontroliuojate nei situacijos, nei savęs. Geriau  apkabinkite  ir pajuokaukite,  o  ne muškite ir  rėkite.

·         Rodykite  vaikui  kuo  daugiau  meilės.

·         Stenkitės  kuo  daugiau  laiko  praleisti  su  vaiku.

·         Jei  vaikas  nori  atkreipti  dėmesį  netinkamu  elgesiu,  ignoruokite  tokį  elgesį  -  “aš  nesikalbėsiu  su  tavimi  tol,  kol  tu  rėksi”  ir  panašiai.

·         Niekad  nesakykite  -  “aš  tavęs  nemyliu,  tu  -  blogas  vaikas”.  Visada  sakykite  -  “aš  tave  labai myliu,  bet  tavo  elgesys  yra  blogas,  man  nepatinka,  kaip  tu  elgiesi”.

·         Draudimas turi būti suprantamas vaikui. Negalima bausti už tai, kad ne laiku pasipainiojo mamai ar tėčiui po kojomis.
 
Kai vaikams aiškinate, kam jūs pritariate ir kam nepritariate, jie sužino, kas yra svarbu gyvenime. Kai nustatote aiškias taisykles ir ribas, vaikai žino, ko iš jų yra tikimasi. Tai leidžia vaikams jaustis saugiai ir užtikrinai.

Parengė socialinė pedagogė Viktorija L.

     
Parengta pagal:
 

·         Bendravimo su vaikais tobulinimo kursų programa. 
·         Stiprių santykių tarp tėvų ir vaiko kūrimo vadovas: teigiamas, vaiko teisių nuostatomis pagrįstas požiūris. 
·        Taisyklės ir ribos ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams. Vilnius: Bendruomenių kaitos centras ir Paramos vaikams centras. 
·         Pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo programa.
·         S. Burvytė. Kaip nubrėžti leistino vaikų elgesio ribas? Prieiga internete: http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/teveliams/kaip-nubrezti-leistino-vaiku-elgesio-ribas-/15525