|
Ką auginsime: auką ar kūrėją? Įvykis: važiuojate troleibusu, jums užlipo ant kojos. Jūsų reakcija: a) depresija (man visur ir visada nesiseka), b) nekreipiate dėmesio ir toliau linksmai kalbatės su draugu, c) susinervinate, supykstate, bet gniaužiate pyktį savyje, d) pasisukate į skriaudėją, vožiate jam į žandą, išsakote viską, ką apie jį galvojate, o toliau situacija vystosi priklausomai nuo to, su kuo susidūrėte: arba muštynės troleibuse, arba vargšas žmogelis skuba kuo greičiau iš troleibuso, kad nuo jūsų pabėgtų, e) ramiai pasitraukiate į šoną, ieškote, pagal galimybes, saugesnės vietos stovėti, f) pakišate ir antrą koją, g) einate ir visiems mindote kojas. Kurioje situacijoje mes - auka, o kurioje - kūrėjai? O kuris jums būdingiausias reagavimo būdas? Situacija viena, o kaip skirtingai galime jaustis jai pasibaigus. Pabandykime pratęsti scenarijų. Išlipate iš troleibuso, grįžtate namo. Patys pagalvokite, kaip bendraus su namiškiais kiekvienu iš tų būdų reagavęs žmogus? O jūs kurio žmogaus lauktumėte namuose? Įvyksta situacija. Jei jau ji įvyko, jos pakeisti mes jau nebegalime. Kaip likti kūrėju bet kurioje situacijoje? Kaip savo pavyzdžiu mokyti savo vaikus? Nustatyta, kad vaikai reaguoja ne į tai, ką tėvai sako, kaip elgtis, o kaip patys elgiasi. Jei norime užauginti savo vaikus laisvais, kūrybingais žmonėmis, neturime kitos išeities tik kaip patys tokiais tapti. O kaip, tikriausiai paklausite? O gal save laikote laisvu žmogu? Kuriuo būdu jūs reaguotumėte į anksčiau aprašytą situaciją? Nenustebkite, laisvas tik e, na gal dar b būdu sureagavęs žmogus. Apšaukęs kitą kietuolis yra tuo labiau ne laisvas, o be galo emociškai priklausomas nuo šios situacijos žmogus. Viena situacija dar nieko nepasakys apie mus. Siūlau jums paanalizuoti ir pamąstyti, kaip jums būdinga elgtis keliose Wayne W.Dyer, knygos „Laisvas žmogus ar auka“ autoriaus, pateiktas situacijose: 1. Restorane pastebite, kad valgis prastos kokybės, o aptarnavimas dar blogesnis. Aukos reakcija: - mokate padavėjui įprastus arbatpinigius ir išeidamas niurnate dėl prasto maisto. Laisvo žmogaus reakcija: - nepaliekate arbatpinigių ir informuojate valdytoją, kuo esate nepatenkintas. 2. Kažkas iš artimųjų pametė kokį nors daiktą ir dėl to kaltina jus. Aukos reakcija: - tampate detektyvu ir gaištate laiką, beviltiškai stengdamasis tą daiktą surasti. Laisvo žmogaus reakcija: -ir toliau veikiate, ką jums reikia, nujausdami, kad jus nori apkaltinti ir taip jumis manipuliuoti. 3. Labai skubate ir matote, kad parduovėje prie kasos nusidriekė nemaža eilutė. Aukos reakcija: - laukiate eilėje nervindamasis, kad jums niekas nepadeda ir turite be reikalo gaišti tiek laiko. Laisvo žmogaus reakcija: - reikalaujate, kad administratorius lieptų dar vienai kasai pradėti dirbti arba pats suskaičiuotų, kiek mokėsite už savo prekes. 4. Pastebite, kad žmogus nori apsvarstyti su jumis savo nemalonumus. Aukos reakcija: - išklausote to žmogaus nusiskundimus ir pasijuntate taip pat bjauriai kaip ir jis. Laisvo žmogaus reakcija: - atsiprašote ir išeinate arba pareiškiate, kad dabar jūsų nedomina kalbos apie nemalonius dalykus. 5. Jums norisi pasakyti savo vaikams, sutuoktiniui, tėvams, broliui ar seseriai, kad juos mylite. Aukos reakcija: - tramdote tą norą, nes bijote jaustis kvailai. Laisvo žmogaus reakcija: - tiesiai jiems sakote: „Aš jus myliu“. 6. Kažkas stengiasi jums duoti neprašytą patarimą. Aukos reakcija: - jūs klausotės patarimo, bet jaučiatės nejaukiai, nes nežadete juo pasinaudoti. Laisvo žmogaus reakcija: - pareiškiate, kad ir pats puikiai mokate susitvarkyti su savo gyvenimu, bet jo pastangas vertinate. 7. Kas nors sako, kad jūsų nesupranta. Aukos reakcija: - mėginate aiškintis iš naujo arba blogai jaučiatės, kad jums nesiseka bendrauti. Laisvo žmogaus reakcija: - nė nemanote aiškintis, nes esate įsitikinęs, kad žmogus vis tiek jūsų nesupras. 8. Kas nors sako, kad jam nepatinka jūsų šukuosena, drabužiai ir t.t. Aukos reakcija: - jūs nervinatės ir keičiate požiūrį, remdamasis to žmogaus nuomone. Galų gale pakeičiate šukuoseną, aprangą ir t.t. Laisvo žmogaus reakcija: - komentarus leidžiate pro ausis, nes suprantate, kad kiekvieno skonis kitoks ir kitų nuomonė neturi atsiliepti jūsų savijautai ir elgsenai. 9. Jaučiate, kad tuoj sirgsite sloga, gripu, angina ir t.t. Aukos reakcija: - manote, kad reikia pamesti visus darbus ir pasirengti negalavimams. Visiems pasakojate, kad nujautėte, jog taip ir bus, ir skundžiatės artėjančia liga. Laisvo žmogaus reakcija: - negalvojate ir nekalbate apie ligą. Visai ją pamirštate ir mąstote apie dabartį. Nuvejate mintis apie ligą ir galvojate apie gyvenimą. 10. Kas nors mėgina kišti nosį į jūsų asmeninį gyvenimą laikydamasis tokios taktikos:“Na, galbūt man ir nedera klausti, bet...“ Aukos reakcija: - pasakojate jam apie save, nes nenorite įžeisti. Laisvo žmogaus reakcija: - sakote jam, kad tai ne jo reikalas, kad tai konfidencialu ir norite visa tai pasilaikyti sau. Tai labai nedidelė testo, kurį sudaro 100 situacijų, dalis. Pagalvoti, manau, jau yra apie ką. Ne vienas klausimas ir atsakymas, ko gero sukėlė norą diskutuoti, prieštarauti, ar pasiūlyti savo, trečią, sprendimo variantą. Autorius atsakymus komentuoja taip: 90 auka, 10 laisvas žmogus (mūsų atveju 9 ir 1) – visai nekontroliuojate savo gyvenimo, esate absoliuti auka. 7 auka, 3 laisvas žmogus – esate išnaudojamas, išskyrus mažas išimtis. 3 auka, 7 laisvas žmogus – pusę jūsų gyvenimo kontroliuoja aplinkiniai, bet jūs dar galite laikyti savo gyvenimo vadžias pats. 1 auka, 9 laisvas žmogus – dažnai galite už save pakovoti, vis dėlto yra žmogus, kuris kartais timpteli jūsų „vadeles“. 0 auka, 10 laisvas žmogus – jūs pakankamai laisvas, bet jei vis tik skaitėte šį straipsnį, tai tapote šiek tiek priklausomas ir jūsų santykis šiek tiek pakinta: 1 aukos taškas ir 9 laisvo žmogaus naudai J. Tiems, kuriuos sudomino ši tema, siūlau paskaityti anksčiau nurodytą autoriaus knygą! Su meile – VIMS psichologė Reda Stankevičienė
Amžiaus tarpsnių psichologija. Krizės, kurias vaikas turi įveikti Psichologė Reda Stankevičienė
Žmogus kaip ir visuomenė praeidamas savo vystymosi kelią išgyvena tam tikras vadinamąsias augimo krizes. Kas yra krizė? Krizė mus ištinka tada, kai anksčiau taikyti problemų sprendimai nebetinka – nebetenkina mūsų poreikių, nebegali išspęsti susidariusių situacijų. Tada turi įvykti dideli asmenybės (arba visuomenės) pokyčiai, atrasti nauji būdai spręsti problemas, įveikti sunkumus. Kinų kalboje žodį „krizė“ žymi hieroglifas, kurį sudaro du ženklai: „pavojus“ ir ‚šansas“. Sėkmingai įveikęs krizę žmogus (ar visuomenė) pereina į naują, aukštesnę, vystymosi pakopą. Neįveikta krizė gali sukelti daug elgesio, emocinių ir netgi sveikatos problemų.
„Krizė sukrečia nusistovėjusį tapatumo jausmą ir verčia įdėmiau pažvelgti į save, rasti naujų būdų sunkumams įveikti.“ (D.Gailienė).
Panagrinėkime, kokias krizes praeina savo vystymosi kelyje vaikas. Padarysime tai peržvelgdamai vaiko amžiaus tarpsnius.
Ankstyvoji vaikystė (1 – 4 metai). Pagrindiniai dalykai, kurių išmokstame šiame laikotarpyje tai kalbėti ir vaikščioti. Dabar tai mums atrodo savaime suprantama, kad vaikštome ir kalbame, bet juk kažkada to nemokėjome!!! Tai buvo mūsų pirmieji ir būtini gyvenimo sunkumai , kuriuos dauguma iš mūsų sėkmingai įveikėme!!! Tai buvo mūsų pirmieji žingsniai savarankiškumo link. Gale šio periodo aš jau pati galėjau nueiti pasiimti maisto, netgi galėjau pati pavalgyti ir apsirengti ar išbėgti lauką, ką šio periodo pradžioje galėjau tik kitų – didelių ir stiprių suaugusiųjų padedama. Taip aš sėkmingai įvekiau pirmuosius savo gyvenimo išbandymus ir įžengiau į taip vadinamą Pirmąją vaikystę (4 – 8 metai). Aš esu šioj Žemėj ne viena! Yra daugiau vaikų! Koks džiaugsmas! Ir aš noriu su jais bendrauti. Tiesa, dar nelabai išmanau kaip. Išeinu į kiemą ir mokausi žaisti su kitais. Jei man nepavyks, tikriausiai vėliau bus sunku prisitaikyti kolektyve, ir man reikės mokytis to, ko reikia išmokti dabar, kai aš dar visai maža mergaitė ir einu į kiemą ieškoti draugų bendriems žaidimams. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, man labai reikalinga tėvelių parama, meilė, palaikymas. Tada man bus lengviau mokytis būti kolektyve. Be to, aš pradedu eiti į mokyklą! Antroji vaikystė (8 – 11 -12 metų). Atsiranda pareigos jausmas. O jeigu ne? Tai reiškia, kad aš vėl nespėju paruošti amžiaus tarpsnių man duodamų pamokų! Kas bus paauglystėje, kai draugai bus svarbiau už viską pasaulyje? Dabar ir būtent dabar turiu išmokti būti atsakinga! Iš ko man mokytis? Vėl žiūriu į savo tėvelius, kitus aplink esančius suaugusiuosius. Kaip jie vykdo savo pareigas? Ką jie kalba apie savo darbą? Ar būtina jį atlikti gerai, o gal galima ir atmestinai ar iš viso nedaryti? Pavyzdys įkvepia! Ir štai aš kaip ir … nebe vaikas. Bet dar lyg ir nesuaugęs. Paauglystė Aš negaliu tiksliai pasakyti, kada ji prasidėjo. Bet aš tapau labai kritiška. Pirmiausia savo tėvams. Staiga aš supratau, kad jie nėra tobuli ir visagaliai! Ir negaliu jiems to jokiu būdu dabar atleisti! Teisybę pasakius, gerai, kad tai atsitiko dabar, o ne kai man bus, pavyzdžiui, trisdešimt metų. Tai dar vienas mano augimo etapas, dar viena krizė, kurią turiu įveikti būtent dabar. Kitaip amžiams liksiu mažu vaikeliu, kuris laukia, kad kitas, didesnis, tas suaugęs, protingas, nenuverstas nuo pjedestalo suaugęs, pasirūpins manimi. Aš matau daug suaugusiųjų, kurie ir penkiasdešimties metų sėdi ant savo tėvų sprando. Ir jie man šlykštūs. Aš būsiu kitokia! Aš kursiu kitokią visuomenę! Aš kursiu kitokią, tobulesnę, šeimą! Man niekas nepatinka, ką darote jūs, suaugusieji!
Aš piktinuosi visais suaugusiaisiais. Puiku! Reiškia aš praeinu savo paauglystės krizę, įgyju savo požiūrį, kuriu savo požiūrį. O ką gi reikėtų daryti dabar mano tėvams? Žinoti, kad tai tik dar neapsiplunksnavusio paukščiuko bandymas skristi. Kad nubėgęs kiek į šoną, aš turiu jausti tvirtą patyrusių tėvų ranką, kurie laiku sustabdys ir pasakys:“ Ten buvo skardis, privalėjau tavęs ten neleisti, kad neužsimužtum.“ Tik kritiniu atveju. Ir tai aš įvertinsiu. Tik nebandykite manęs stabdyti kiekvieną kartą, kai aš norėsiu išbandyti, ką nors naujo. Kitaip man neužaugs sparnai! Tai tiek. Mažai? Kviečiu pokalbiui!
|
