Vaikų muzikinė raiška

Muzikinė veikla – tai vaiko asmenybės ir jo psichinės pusiausvyros formavimo priemonė. Bet kokį žmogaus dalyvavimą muzikinėje veikloje lemia ne vien jo potraukiai ir temperamentas, bet ir kultūra.
Daugelis žymių pedagogų (Z. Kodaji, K.Orfas ir kiti) akcentuoja pomėgį improvizuoti, gebėjimą gestais ir kūno judesiais pagal muziką pavaizduoti, persikūnyti, išreikšti, t.y. ypatingą vaikų kūrybiškumą. Svarbu yra ir ritmo jutimas. Ritminis ugdymas derinamas su melodiniu, daugiau dėmesio kreipiant į garsų santykius, o ne į absoliutų aukštį.
K. Orfas yra rekomendavęs įvairių muzikavimo formų. Jis siejo dainos, judesio, eilėraščio skaitymą su grojimu muzikos instrumentais. Be to, suklasifikavo muzikos instrumentus, papildydamas juos ksilafonu, metalafonu, tamburinu, lėkštėmis ir kitais. Atsirado galimybė muzikinėje veikloje imituoti įvairius gamtos reiškinius: griaustinį, vėjo ūžesį, lapų šnarėjimą.
Šių pedagogų mintimis ir idėjomis remiamės puoselėdami vaikų muzikinę kultūrą, skatindami jų muzikinį aktyvumą ir kūrybiškumą.
 
Muzikos neformalios veiklos tikslai:

- sudaryti sąlygas vaikams įgyti sceninės kultūros, meninės saviraiškos pradmenis;
- ugdyti gebėjimą pažinti aplinką, garsus;
- susipažinti su lietuvių liaudies folkloru, dainomis, žaidimais, rateliais;
- susipažinti su lietuvių ir kitų pasaulio kompozitorių kūriniais.

Meninė veikla glaudžiai susijusi su kitomis veiklos rūšimis. Ji visuomet išsaugo sinkretiškumą, skatindama pažinti pasaulį, jį vertinti, pertvarkyti it bendrauti su kitais žmonėmis.

Būrelio vadovė - Rasa Vėbrienė